pašalti

pašálti, pašą̃la (pàšala, pašal̃na; -sta), pašãlo (pàšalė LD424(Zt)) K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, N, L 1. intr. impers. kurį laiką šalti: Dieną kitą pašal̃s, ir vėl atlydys DŽ¹. Pastojo pilnatis, dabar pašal̃s kokias dvi nedėlias Žl. 2. intr. impers. K užsidėti pašalui, paskrebti: Jau šiandie ne tep šlapia, nakčia buvo pašãlę, vandenį pratraukė Plv. Naktį pašalna, dieną atleidžia – tai ricieliai Skdv. Dieną padieno[ja], naktį pašą̃la Jrb. Veizėk, kaip graži: pasnigta ir pašálta Pln. Jau pašãlę buvo grynašalais Kls. Rytais y[ra] šaltà, pàšala, o teip jau dieną šiltà Trk. Šiandien dideliai graži yr, pašãlusi, sausa Trk. Jau pašãlę, o jis basas eina PnmŽ. Negerai, kai naktim pašą̃la: šaltis ištraukia šaknis Ktk. Sausai pašą̃la Drsk. Nors naktim dar vis pašąla, bet žiema nujaučia galą J.Marcin.

pašãlusie adv.: Pašãlusie suskrebėjo į turgų daug purmankų Šts.

3. intr. sukietėti nuo šalčio (apie žemę): Lengvapėdė yra, kad pašãlusi žemė J. Žemė pašãlusi y[ra], bet speigo didelio nėr Trk. Pašãlęs kelias NdŽ. ║ PnmŽ apsitraukti ledu, užšalti: Kryžeiviai, kaipogi negalėdamys parsikelti par nepašalusias upis ir versmes, turėjo numon grįžti S.Dauk. Ežerai ir versmės buvo pašalusios S.Dauk. ║ tr. impers. sukietinti šaldant: Pašáltu keliu sunkiau važiuoti kaip purvinu Vg. 4. intr. kurį laiką pabūti šaltyje, kęsti šaltį: Pašą̃la parnakt ore karvė – gali išsimest Klt. Gerai bjáuram (bjaurybėms) – tegu pašą̃la! Pc. Na, ir jūs gavot šią naktį pašálti Up. Pašãlus bėga gryčion – nori sušilt Ant. Pašalaũ ir apsirgau Ktk. Padirbėjau, pašalaũ – sopa ranką Klt. Vakar visi pašãlom ant oro, šiandiej čiaudom Mžš. 5. intr. K.Būg(Zt) sušalti, sužvarbti: Mes seni – pašálsim Pls. Piemenėliai laukuosa pašal̃s LKKXIV227(Grv). Pašą̃la, kosulys paema Žl. Tai jau pašalaĩ, kad toks slanktas Žl. Man ugnelės reikia – mano vaikeliai pašalo LTR(Vrnv). 6. tr. nusišaldyti, nušalti: Aš kojas pàšaliau Žlp. Pašalo vaikas gerai kojas ir kranka daba Vvr. Pašálsi rankikes, apsimauk pirštines Lkv. Veršiai mažiukai uodegas, ausis pašal̃na Nmk. Kai snukį pašą̃la karvė, išsimeta Klt. Atdaryk dureles, pašaláu kojeles (d.) Žr. 7. intr. Grv būti šalčio kiek paveiktam, pažeistam; apgesti nuo šalčio: Pàšalė sėklos i nedygsta LKT121(Vdk). Bulbes kasa ir pila duobėsnan, kad nepašal̃t žiemą Dv. Pašalusių kopūstų skanesnis viralas Šts. Pašãlę obuoliai – pastvėrė šaltis Klt. Bulbės saldžios kaip pašãlę Pc. ║ tr. impers. pagadinti šalčiui, nušaldyti: Pašaltų bulvių nevalgau, netinka Šts. Matyt, jos (bulvės) jau buvo pašáltos Erž. Grikus, bulbes, rugius pašala, nušala J.Jabl(Als). 8. intr. žūti nuo šalčio, iššalti: Pašãlo obelis visa Dbč. Šiemet nebus obuolių, ba pašãlo Dv. Sodai visi pašãlo Rdš. Visur pašãlo medžiai, o mano ne Ck. Anais metais vyšnios pašãlo Lb. Perkuriam i tą pirkią, kad vazonai nepašal̃t Dbč. Buvo šalna, gėlės, jurginai pàšalė Nmk. Už vienos žiemos visos bitės pašãlo Azr. Ei, šalo, šalo, o ir pašãlo darže žalios rūtužėlės JD752. O kai pamatysi šią didžią šalnelę, pašals tavo pašaknėlės, žalia viršūnėlė LTR(Užp). Pašalo pušelė, pašalo eglelė – dar nepašalo darže rūtelė LTsII66. 9. intr. Slm po apačia prišalti, prilipti šąlant: Mano mielos klumpelės ir pašãlę – neslysta Gs. Vaikas virpa kiusta, ir smurglis pašalęs Šts. 10. intr. atvėsti, ataušti: Ažukąskit, ba pašal̃s blynai Dv. 11. intr. prk. pasidaryti abejingam: Jau ana nuo to berno drūtai pašãlus Prng. 12. intr. prk. pasidaryti ne tokiam stipriam, netekti įkarščio: O jog neteisybė prasivaisins, meilė daugeliuose pašals Ch¹Mt24,12.

◊ kad tù pašáltum Sml, Lnkv; kad jìs (jiẽ) pašáltų švelnus keiksmas: A, kad tù pašáltum, i neatmenu! Ar. Kad tù pašáltum, kaip čia pasidarė! Krkn. O kad jie pašáltų! Be reikalo išvažiavo Bsg. kójas pašálti

1. Vkš tapti nėščia: Ona pàšalė kójas Akm.

2. nusikalsti: Tas vaikis buvo kójas pašãlęs, turėjo kitur išsibėgti Vkš.

\ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti